kaipinėti

kaipinė́ti, -ė́ja, -ė́jo J.Jabl, RŽ, kaĩpinėti, -ėja, -ėjo iter. dem. 1 kaipti; pusgyviam vaikščioti: Slabnas žmogus kaipinė́[ja] (krapinė́ja), t. y. led vaikščio[ja] J. Senis jau visą pavasarį kaipinė́[ja], bet nemiršta Akm. Kaĩpinė[ja] sau kiauras dienas pakiemiais kaip ligonis Vkš. Kaipinė́ja lyg girtas Lnkv.